Neišaugu tavęs

Dar ryto nepranešė, ištisą sapną miegosiu,
Langus užsiūsiu tyla, tegul dygsta ir pildosi
Į mėnulio geltonį, kol vėjo akis neprinoko,
Kol sniego pluta neįkando pražilusių tiltų.

Kol švarios pagalvės, ir netepa laikas blakstienų,
Tik blyškiai alsuoja stiklai į nelauktą rytojų,
Kur tyko randai išopėjusio jausmo į žiemą,
Todėl neišaugu tavęs, tiktai šerkšną alsuoju.

Ir jau netirpstu, tiktai skylu į tavo šešėlį,
Prigludus prie sapno vis trupinu laiką į rudenį,
Kol nelieka tamsos... Mes tiesiog per anksti neištvėrėm
Ir įšalom po vieną stikle laukimu užsigrūdinę.
Juozapava

2012-11-18 12:57:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2012-11-20 14:29:07

Paskutinio žodžio lyg nebereikėtų.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2012-11-20 13:54:18

Labai taiklu: Todėl neišaugu tavęs, tiktai šerkšną alsuoju.

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2012-11-19 11:44:08

Nuo galvos iki pirštų galiukų...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2012-11-19 00:17:35

Geras darbas, giliu jausmu įrėmintas.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-11-18 23:35:37

gražios mintys, tik kiek stringa ritmas, jei 3-iame: rytojų-alsuoju,tai 1-ame:pildosi- tiltų; paskutiniame: rudenį- užsigrūdinę...(skiemenų skaičiaus neatitikimas)

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2012-11-18 20:16:31

jautru

Anonimas

Sukurta: 2012-11-18 19:13:29

Gražus, geliantis jausmus eilėraštis)

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2012-11-18 18:28:38

Smagu tokias skaityti