Kol noksta sniegenos

Už stiklo skilusio jau girdis sniegenos,
Dangus rieškutėmis į vėją gręžiasi,
Pro šalį žingsniai, properšos be miego,
Vėl plečias vyzdžiuose būtasis

Gal laikas, gal tik jausmo išnaros,
Gal delno linijos kraujuoja sukeistos,
Seniai išėjom ten, iš kur negrįžtama,
Gal per ilgai, per amžinai užtrukom.

Šermukšnių rožiniuos pamiršom poterius,
Tik lūpos gliaudosi per tirštą sniegą,
Nemokam skaudžiai laukti ir žiemoti,
Alsavime viens kito pasiliekam.

Ir persergam visais jausmais, kol tylime,
Kol noksta sniegenos už lango praviro,
Mes nemeluojam, tik pergreit pražylame
Viens kito ilgesiu prisisapnavę.
Juozapava

2012-11-07 19:43:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-12-24 20:49:28

O man pati pabaiga viską vainikuoja - super.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2012-11-14 18:39:04

geras
man pirmas ir trečias posmai sodriausi

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2012-11-09 20:26:21

Mes nemeluojam, tik pergreit pražylame
Viens kito ilgesiu prisisapnavę. labai!

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-11-08 20:20:11

Labai vaizdžiai perteikiamas jausmas.
... ir kokia tiesa: „persergam visais jausmais, kol tylime"...
:)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2012-11-08 14:27:58

Jaukiai skaudi būsena,
ilgesys, užrakintas sniegenos nokime.
Skaitai ir mėgaujiesi, ačiū.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2012-11-08 10:53:51

Gražiai, vaizdžiai prabilta apie žmogišką ilgesį, meilę.

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-11-08 08:19:39

Stipru

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2012-11-07 23:19:17

Stiprus konkursinis darbas.