ėjai,
o sniegas leidos po truputį
nuklodamas takus pilkus,
gatves,
tik tvoros pakely žymėjo tavo kryptį.
Ėjai ėjai –
pro užsitvėrusias valdas,
pro aklinas kiemų ribas.
Šaukei giliai net nepravėręs lūpų,
meldei nematomai suklupęs tamsoje.
Jie neatvėrė.
Tu neprašei.
Ir skilt bepradedąs pasaulis viduje
vėl sulipdytas
virpančiai sekundei,
tvirtybės teikė.
Ėjime.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-31 10:42:53
Ir pajauti, ir įtiki. Vaizdinga, gilu ir prasmingai išrišta mintis, tvirtybei ėjime. Patiko.
Dažniau poezijos parašykit:)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-30 21:16:07
Vidinio pasaulio skverbimasis pasirinktos krypties link. Gili mintis.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-10-30 19:59:36
išraiškingai. šaukimas nepravėrus lūpų. skausminga.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-10-30 16:22:19
Kartais toks ėjimas būna sapnuose - su tam tikru pasipriešinimu... nors ir realybėje jis lydi mus.
Vis tik prasmingas ėjimas.
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2012-10-30 13:00:18
Nepaprastas- sutelkiantis, išvaduojantis ėjimas, neprašantis, bet pasitikintis savomis pėdomis-
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-30 12:58:32
Šaunu