Žiedai,
Daug jų,
Tik prasikalę
Ir keičiantys gyvenimo būdą –
Pabirę.

Taip, taip, taip...
Žinau, kad nelaukėt,
Bet laiminga ašara
Tokia jau yra –
Ateina ir pasirodo
Nors akimirką.

Prigijęs rožynas.
Pamilau rankas,
Kurios ravėjo, laistė, skiepijo.
Pamilau jas akimirksniu

Ir viduje staigus potvynis,
Nešantis į vandenyną.
Nėra jėgų plaukti –
Atkartoju supimą.

Laukiu, siekiu, dairausi,
Kuklaus angelo balso,
Kuris žino
Kiekvienos gėlės vardą
Lotyniškai.

Rožyno moteris –
Tarsi Angelas,
Kiti apibūdinimai netinka.

Girdžiu muziką,
Net kai ji sako
“Šios rožės atrodo mužikiškai”.

Tikiu,
Gal,
Na ir kas –
Mane palietė.

Į atmintį įsitvėrusi akimirka –
Baigiu nuraškyti.
Paskutinis akcentas –
Krentu tarsi žiedlapis
Ir žemė – medumi,
Akimirka – dangumi.