meditacija apie antlaikiškumą

šilta erdvė užpildyta
spalvotomis vėlėmis
kurios stebi savo atvaizdus
ežero paviršiuje bet koks
vėjo kvėptelėjimas verčia jas
chaotišku raibuliavimu
toje pačioje erdvėje
tik kiek kitame krante
valtininkas melancholiškai stebi
dugną slegiančius akmenis

- čia nėra laiko ir
realiatyvumo dėsniai negalioja
ir dar man patinka istorijos apie neįvertinamybes -


kužda iš lėto
skrosdamas dangų

---

vos palietusi
savo atvaizdą vėlė
tampa akmeniu
slegiančiu dugną
Barabas

2012-10-14 22:25:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): beveidė

Sukurta: 2012-11-27 22:59:11

Panasu, kad medituojama pavartojus:)

Anonimas

Sukurta: 2012-10-15 11:26:06

„per rūką su dūmeliu, gal ir su grybukais, įdarytais žole"

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-10-15 08:07:53

Įdomi fantazija, dar tai, kad atsikartoja čia kažkada atklydusi mintis, kad vėlė tampa akmeniu.
Vaizdingai praplevena ;)

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2012-10-15 02:31:49

Netikėtai efemeriška pabaiga

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2012-10-15 00:27:26

bereikalingas laiko gaišinimas ir jokių dėsnių čia nėra.