Išgelbėk šunį, gyvate miela

Biliūno Brisius mums širdį suvirpino,
Bet ne, negalima taip teigti —
Tai šuo, kuris pasirinko pats sau dalią
Išeidamas laukuosna.

Galbūt siužetą keist galėjom,
Bet kam, nėra prasmės tokiems darbams,
Nes pasaulį sutvėrė Dievas,
Ir taip turėjo būt.

Gyvatės įsikišimas mums nuodėmę paliko.
Tad išgelbėk šunį, miela gyvate,
Ir sugadinsi tai, ką Jis nusprendė,
Nes būsi pasmerktas tu amžiams.
Juk ne šiaip mums suvirpino širdį
Tas Brisius Biliūno.
Barbora

2012-10-02 21:03:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-10-03 02:13:56

Nesigaudau...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2012-10-02 21:13:48

dar reiktų geriau išmokti suvaldyti tiek žodį, tiek mintį:)

Vartotojas (-a): Gėlelė

Sukurta: 2012-10-02 21:10:49

visiškai „nepagavau“ minties... norėta pasakyti daug, bet nelabai gavosi. Gal pasakitysiu dar..