Harmonija

Dylantis laikas
bežadžio vakaro vingiais
atgena sutemas.

Svirplio melodijos ūkuos
nurimsta amžinybė.

Kas ten
už kančios laukimo
vilties nerimastingo ilgesio plazdėjime.

Begalinė būtis?
Tuštumo pilnatvės neaptiktas jausmas?

Statulėlė iš balto akmens.
Sako, taip vaizduodavo Budą.
Kas rytą nubudęs, žvelgiu į akis...
Akmens... Budos?..

Begalinių visatų virpėjime
gaudžiantis varpų almėjimas
ir kiekvienas neatrastas garsas
pasirėdo saulių skraistėmis.

Atminties korėtose tošyse
gedintys blunkantys potėpiai.
Violončele, pagriežk tą melodiją
kielei raudant ryto harmonijoj...
Grėjus

2012-10-02 15:45:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kristyan

Sukurta: 2013-01-15 20:25:08

Kad čia panašu į verlibrą. Nesaldi ta ryto būtis, reikėtų arba pavadinimą keisti, arba įvaizdžius.

Vartotojas (-a): valerijaaa

Sukurta: 2012-10-22 21:41:58

:)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2012-10-05 22:17:52

Grėjau, tau aš visad sakau atvirai, nes žinau, jog ant manęs nesupyksi - jaučiu disharmoniją.... :) ne kūryboje... tačiau tai atsispindi kūryboje....

Anonimas

Sukurta: 2012-10-02 18:27:27

Gražu, ypač ta violončelė ryto harmonijoje

Anonimas

Sukurta: 2012-10-02 18:25:58

Čia ne harmonija, o toks disbalansas gaunasi, kosmosas, reikia šitą poetą grąžinti į Žemę planetą, nes supainiotai parašė.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-10-02 16:40:15

Harmoninga pajauta :)
Tik mano akiai kažkiek užkliuvo Budą, nubudęs, Budos.