mano kentaurai šitaip vaitoja
sklidinos akys
virpančios odės
rudens kasdienybei
vėlei prisėdus
būkim palikę
viską vilkams
tai, kas beprotiška
visai neatrodė
rudenį virsta
tik sutema
moliu
dienraščio iškarpa
dyka dejone
į dangaus tiesiąją
liturginiu žodžiu
šlampančiu sodu
dievas klajoja
nepaliko rugsėjis
pasakoms vietos
tai valymas
lietumi
sustojimas
prieš srovę
į tylą
---
mes kibirai du
tušti
lyjančiam rėčiui
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-03 08:38:42
gana įdomus ir gilus...
Anonimas
Sukurta: 2012-09-20 10:15:18
Ruduo mano stichija, čia jis atskleistas be įprasto poezijai tapybiškumo, tačiau vilioja kitaip: nauju pažinimu būties žinomos tik kūrėjui. Ir vilkų tema, ir šlamantis sodas ir Dievukas jame.
Anonimas
Sukurta: 2012-09-12 19:21:35
Subtiliai gražu)
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2012-09-12 18:25:51
toks paslaptingas, mistiškas...gražus rugsėjis
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2012-09-12 16:43:05
* tuščiais kibirais pabūti
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2012-09-12 16:42:30
Pamačiau šlapiam sode klajojatį dievą ir taip gražu pasidarė! Tiesa, ir tu62iais kibirais pab8ti kartais reikia. Dėmesio vertas darbas.