Unt rudenį

Unt skadų šiuluma, a par slinkstį jau sopa,
A par slinkstį ruduo, ištrupėjusiais vieškeliais
Nebeparneša tėvas ažkimusią juoką,
Tiktai debesys sunkūs atajema šviesų.

Tiktai klykia par atmintį paukštis velyvas,
Aprasoja lungai, šiulumas paragavį,
Kol da šoka ugnis, kol da vakaras gyvas,
Kol da žodžiai nubėga na manį lig tavį.

Ir nebėr svetimų, tik širdin lapai krenta,
Ilgesys kažną ką, a  par slinkstį jau vėjas,
A par slinkstį ruduo, tėvas obalius renka,
Pa šakom nulaistom sėdi dievas rugsėją.
Juozapava

2012-08-27 20:44:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2012-08-28 15:07:16

na, taip - jau sėdi dievas rugsėja...Gražiai čia ape tų rugsėjį.

Moderatorius (-ė): Ažeras

Sukurta: 2012-08-28 09:32:36

Ir vėsa ir šiuluma. Tikras ruda.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-08-27 22:53:14

gražus ėjimas į rudenį

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2012-08-27 21:10:38

Jaukiai nuaita unt rudenį...

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-08-27 21:09:21

Su ilgesiu per slenkstį lipantis ruduo...
... o „tėvas obalius renka"...
Gera skaityti, būt dar geriau girdėti... :)