Nuo pirmo žingsnio ir pirmos raidės.
Nekalto bučinio, kada širdis sustoja.
Lengvai atleidi išdavystes nekaltiems,
Nors ir žinai — beviltiškai meluoja.
Akimirka — tarp ryto ir aušros.
Nuo taurės vyno iki apsvaigimo.
Nuo žvilgsnio žadančio kamputyje vilties.
Tarp nuodėmės pirmos ir paklydimo.
Sustok, prašau, akistatoj rudens.
Leisk susirinkt, kas buvo išbarstyta.
Žiema greit naują puslapį atvers,
Snaigėm baltom ant juodo parašytą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-10-01 15:21:12
Puikiai, sužavėjo.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2012-08-26 18:44:54
iki paskutinės raidės...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-25 23:48:06
sustok akimirka...leisk susirinkt kas buvo išbarstyta...žavu
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-25 22:07:15
Akimirka — tarp ryto ir aušros.
Nuo taurės vyno iki apsvaigimo.
Nuo žvilgsnio žadančio, kamputyje vilties.
Tarp nuodėmės pirmos ir paklydimo.
Nuostabu!
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-25 21:44:06
„Sustok prašau" — akimirka: lengva, gili, gyva...
Puikus kūrinys. Ačiū :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-08-25 20:36:57
dainingai :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-08-25 20:29:17
...lyriškai ir skambiai...į pačią širdį...