Santrauka:
Kaip žmoguj gimsta kalnas
Sapnų gaudyklėj
Maža pribuvėja
Raganaut
Užsimerkia
Kaip
Ji ištvers
Mažulytė
Kalnų
gimimą savo
Įsčiose?
Aš sena.
Aš iš pievų
Atėjus.
Į suskilusias pėdas
Kraujažolės smelkias
Smilksta rytas tarp
Smilių
Gesinamas
Į jos kiaurą kūną
Veržias
Švilpynių
Šauksmai
Ji giliai
Užsimerkia ir
Taip žmoguj gimsta kalnas
Ant jo pasilipus dievas
Arčiau ten
Klajojantys sukalba
Mantras ir išeina
Per pievas
Nors
Ne
Neišeina
Pasidavė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2012-10-19 22:32:54
...Sielos kalba.
Ačiū.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-01 18:37:32
nestandartinis. Šaunuolė.
:)
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-08-27 22:21:36
..Šviesios sielos kalba...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-08-22 08:23:06
Svetimi žodžiai išduoda, kad kirvuku tašyta
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-08-22 08:18:21
Kaip visuomet savitas ir įdomus. Paskutinę eilutę palikčiau - Per pievas. Bent jau man taip norėtųsi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-21 22:51:37
Žiūrėjau autorės nuotrauką - šis eilėraštis jai labai tinka... išskyrus paskutinius žodžius.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-21 22:35:31
o prie ko čia mantros? mantras ne sukalba, dėlioja.Galima panaudoti ir maldas...
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-08-21 21:47:54
Tos mantros.... O kodėl būtinai mantros?