Įsiklausykim į dūzgiančią avilio laką — į korį:
bitės po kruopą, po saulę sunešė naktį.
Lakštingalų trėlės nurimusį prikalė luotą
ant mirusios motinos rankų —
į lopšį...
Įsiklausykim į išalkusį širdies dūžio tvinksnį —
ražienų skausme pėdos pametė laiką.
Paklysta ne tie, kam šiandien džiugu,
gal skauda...
-
...rugpjūčio lietus priartina
sėją.
Medis
2012-08-12 08:26:21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-08-12 15:05:11
Kad visas tekstas - labai labai :)
bičių sunešta naktis, mirusios motinos rankos - lopšys, be abejo, ražienų skausme pamestas laikas... paliečiantis....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-12 10:44:37
ražienų skausme pėdos pametė laiką – labai, labai...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-08-12 10:31:36
po saulę sunešė naktį > patiko ši eilutė.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-12 10:08:39
Begaliniai artimas, gyvas, tikrove kvėpuojantis paveikslas.
Ačiū!