Šveicarijos Alpėse

Santrauka:
Nuostabu buvo patirti šimtmečius kurtą keturiomis kalbomis kalbančios tautos ramybę ir harmoniją, atsigaivinti kalnų krioklių ir upokšnių vandeniu, pajusti tą švarą, kuri dvelkia kaimeliuose, miesteliuose, kalnuose, gamtoje ir... visoje Tautoje.
Yra vietų, kur kartą apsilankęs, vėl žadi sugrįžti. Taip man atsitiko pernai, apsilankius centrinėje Šveicarijoje – krioklių, smaragdo ežerų, kalnų snieguotomis viršūnėmis ir baltagalvių karvučių su varpeliais ant kaklo vešliose Alpių ganyklose šalyje. Tiesiog šiemet nutariau dar kartą su kuprine ir fotoaparatu pakeliauti Wallis kantonu, atsigerti almančio kalnų upelio vandens, neskubant pavaikščioti po mažus etnografinius šveicarų kaimelius, vidurdieniais pasiklausyti mažų bažnytėlių varpų gaudesio, susiliejančio į vieną visumą su kalnų ganyklose tilindžiuojančiais karvučių varpeliais.

Šveicarija – seniausia demokratinė šalis Europoje, viena turtingiausių ir brangiausių valstybių pasaulyje. Kainos – vienos aukščiausių Europoje. Nors oficialus šalies piniginis vienetas Šveicarijos frankas (pusantro šveicariško franko yra vienas euras), tačiau kai kur galima mokėti eurais. Pietūs mažo miestelio kavinukėje kainuoja 30-50 eurų, kava – 4 eurus.

Tačiau ekonomiškai stipri valstybė be bankų, kuriuose savo kapitalą saugo bene viso pasaulio turtingieji, turi patį didžiausią turtą – gamtą ir senąsias šveicariškos statybos tradicijas bei savo sukurtą kasdienio gyvenimo harmoniją. Visi pastatai mediniai, tamsiai rudi, dažniausiai triaukščiai, daug mažų langų, kuriuos iš vidaus puošia  dailių užuolaidėlių nėriniai, o iš išorės – svyrančios ryškiaspalvės pelargonijos. Visoje Šveicarijoje nemačiau nė vieno plastikinio lango. Teko matyti ir vieną vakarą šiek tiek šeimininkauti šveicariškoje virtuvėje. Joje pati naujausia įranga ir daug labai gero metalo puodų bei įrankių. Virtuvėje jokių plastmasinių rakandų – tik plienas, žalvaris, porcelianas. Miegamieji labai kuklūs, tamsūs, matyt, taip saugiau nuo kalnų vėjų.

O dabar apie šveicariškas karvutes. Vos iš kalnų kaimelio pradedi savo kelionę  Alpių šlaitų takais, išgirsti varpelių tilindžiavimą. Tai karvių, ožkų, o kartais ir avių varpeliai, parišti joms po kaklu. Gyvuliams lenkiant galvą ir rupšnojant žolę, skambalai tarsi savotiška muzika lydi tave visą kelionės po Alpes dieną. Šveicarijoje apie 10.000 aukštikalnių ganyklų. Kai šlaituose nutirpsta sniegas, karvių, avių ir ožkų kaimenės genamos į vasaros ganyklas. Jas lydi ir kartu keturis vasaros mėnesius ten praleidžia profesionalūs piemenys ir melžėjai, kurie ne tik prižiūri, melžia karves, bet ir vietoje gamina sviestą bei sūrius. Nors kai kurios ganyklos driekiasi 2.000 ar net 2.200 m. virš jūros lygio, jose veši įvairiaspalvių gėlių kilimas, o prie mūsų tako ganykloje žydėjo... oranžinės lietuviškojo darželio lelijos. Šalia tryško krištolo skaidrumo šaltinis. Visos šveicarų karvės dailios, švarios, dauguma šviesios smėlio spalvos, labai ramios, užtat puikiai laipiojančios stačiais Alpių kalnų šlaitais. Beje, karvių skambalai – pats svarbiausias ir labiausiai turistų perkamas šveicariškas suvenyras.

Vienoje aukštikalnių teko atrasti ganyklą, jose karvių bandą ir melžėjus. Kaip tik buvo pietų metas ir keliasdešimt karvučių tilindžiavo pietiniam melžimui prie namelio, kuriame buvo elektra  ir šiuolaikiška melžimo bei sūrių gamybos įranga. Jokių šūkavimų, skubos, keiksmažodžių (karvučių iš žemutinės ganyklos laukė du vyrai ir moteris), tik varpelių skambaliavimas, begalinė erdvė ir tykštančio šaltinio almėjimas...

Pabuvęs kelias dienas Alpėse žmogus nurimsti. Galbūt krištolinio skaidrumo kalnų šaltiniai, snieguotos kalnų keteros ir į jas kopiantys eglynai išvalo ne tik plaučius, bet ir smegenis?... Vakare matai tose eglynų properšose, aukštikalnių erčiose pusės ar net kilometro aukštyje įsikūrusių sodybų languose spingsi švieselė. Lyg kažkada matytam filme... Kaip jie privažiuoja prie savo namų? Tačiau kokia harmonija pro jų svetainės ar miegamojo langus... Galbūt ta kalnų didybė ir palaiminga ramybė sukuria tokią harmoniją, tokią aplinką, tokį požiūrį į gyvenimą, kad visos kelionės metu nei kalnuose, nei miesteliuose  neteko pamatyti nė vienos šiukšlės (beje, miesteliuose nesimatė ir šiukšlių dėžių). Tik gamtos ir žmogaus sukurta nepriekaištingo grožio oazė: nuostabus Alpių gamtovaizdis, tyras oras, švara, tvarka ir ramybė.

Apie iš tunelių išnyrančius traukinius, eismą Šveicarijoje ir nuostabių sūrį fondiu – kitąsyk.
Karilė

2012-07-30 14:06:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2013-02-24 16:14:22

Tekstas be jokios meninės vertės, kaip laikraštinis straipsnis.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2012-09-11 10:17:06

kitąsyk? nesulaukiu apie Šveicarija tęsinio...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2012-07-31 12:04:41

Šveicarija mano svajonių šalis, tad su malonumu perskaičiau šį straipsnelį...
Pabuvęs kelias dienas Alpėse žmogus nurimsti > paskutinę sakinio dalį dar peržiūrėčiau:)

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-07-31 08:09:33

Karvės kodėl smėlio spalvos? Per TV rodė mėlynos, Milka mū.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2012-07-31 06:33:28

Šviesus žmogus pasaulį mato šviesiu žvilgsniu. Džiaugiuosi aktyvumu ir pasidalintais įspūdžiais.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2012-07-30 20:06:24

Sveika sugrįžus.
Džiaugiuosi, kad nesusigundei pasilikti bankininke ar piemene.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-07-30 20:03:24

Taip, varpelius išgirdau :)

Vartotojas (-a): diva la luna

Sukurta: 2012-07-30 14:34:01

Gražus aprašymas. Bet norėtųsi tokių asmeniškesnių pastebėjimų, gal ne tokių idealizuotų. Nes ten kur mes negyvename, visuomet atrodo viskas geriau.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2012-07-30 14:32:30

nuostabus svajonių kraštas

Anonimas

Sukurta: 2012-07-30 14:13:29

parašykite apie sūrį :)