Išlikimo metamarfozė

Santrauka:
pavargstu nuo savo kelionių, bet pailsėjusi vėl be jų negaliu... tartum užburtame laiko rate
Ar šniokščiantis vėju ruduo,
ar smelkianti vasarvidžio kaitra,
aš vis kelyje.
Kai mažytis gyvenimo langelis
baltu miego rūbu sapną uždaro,
aš vis kelyje.
Merkiant lietui, šąlant sielai,
vingiuotas takelis, minčių begalybė —
aš kelyje...
fizrukė

2012-07-24 18:52:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-09-16 19:58:07

...o kellias
kasdien kartojasi...

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2012-08-08 13:22:24

Pirmą žodelį perskaičiau "Aš" --- ir man labiau patiko:)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2012-07-25 12:11:16

na, dienoraštinis kalbėjimas
galima buvo geriau
subtiliau

Anonimas

Sukurta: 2012-07-25 07:30:00

Keliai - keleliai ir žmonės juose)

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2012-07-24 22:14:50

Keruakiška ;-)
Šįkart pritariu Ramunei.
Paskutinę eilutę daryčiau „aš – kelyje“ (brūkšnys cėl praleistų ankstesniųjų „vis“), o ir skaitovui lengviau apsispręsti dėl pauzės...

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2012-07-24 20:19:40

Visada mes kelyje :)