Įkyruolis spindulys
Taiko prasibraut į plyšį,
Gal ir jis suprast galės,
Ko tie žmonės it pamišę
Tampo akmenis, juos skaldo
Ir kartoja trumpą maldą:
„Lobis, auksas, pinigai“ —
Kas jų godžią širdį valdo?
Nutarė paišdykauti
Aksaspalvis spindulys,
Nebijodamas sudegti
Sužėrėjo akmeny
Visomis spalvom rubinų,
Aukso gijom, sidabru
Ir nustebintas pamatė
Žiaurų vaizdą iš tiesų.
Prie ko žmonės jau pripratę,
Spinduliui — tiesiog baisu.
Sužaibavo aštrūs peiliai,
Kumščiai, smūgiai — painiava.
Išdykūnas užsimerkė —
Nulėkė kažkam galva.
Ir užplūdo jį dvejonės
Klausantis, kaip niršta žmonės:
„Kam tas auksas, pinigai,
Jeigu pjaunasi draugai?
Žaist su žmonėmis nereikia,
Kažkada mama man sakė.“
Ir nusliuogęs tylom veikiai
Išplėšė iš plyšio akį.