Tonas-pustonis, pustonis-tonas,
Polonezo ar pjesės garsai
Kuria vakarui tinkantį foną –
Purpurinį ar tamsiai geltoną.
Filosofija sklinda fortepijono klavišais,
Negalvoja, kur natos nuves,
Stakato – štai pakvimpa laukų kiparisais
Ir legato, kad užmirštum bėdas.
Garsų simfonija, priėjus prie bedugnės krašto,
Diezais ir bemoliais plaus atsivėrusias žaizdas,
Kam filosofų raštai, jei yra fortepijonas,
Tonas-pustonis, pustonis-tonas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-07-06 07:55:55
Kas su muzika susiję visada paliečia.. )
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-05 21:31:13
... ta filosofija - gera... su diezais ir bemoliais...
Vartotojas (-a): laiptinė į dangų
Sukurta: 2012-07-05 17:26:24
Pianistė, kiek leidžia laikas. O aš jokiu būdu neteigiu, kad filosofija man nemiela.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-05 15:02:21
Jūs gal pianistė? O filosofija man mieliau nei fortepijonas. Bet tai man, na, gal dar juodvarniui ;)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-05 14:55:52
Taip ir neišmokau.O ir fortepijono neturiu.Tikiu, mažiau skaudėtu.