Atiduodu paskutinį obuolį –
Imk, daugiau jų neturiu...
Kurk Pasaulį be manęs sau tobulą,
Bet tiktai be pusių keturių –
Tau nereikia skersvėjų ar kelio,
Kurs pasuks ne ta kryptim.
Imk, prašau, linkiu tau gero –
Gal tada širdis nurims.
Gelsvašonį, tik šiek tiek rūgštoką –
Jį nuskyniau tiesiai nuo obels –
Obuolį geriau turėti tokį,
Nei nuo žemės kritusį pakelt.
Įsikurk ant gaublio to auksinio –
Nereikės net saulės spindulių.
Kartais paliūdėk mane atminus –
Juk daviau tau viską, ką galiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-07-06 11:17:46
Net neįkalbinėjama pasiimu :)
Anonimas
Sukurta: 2012-07-06 07:51:47
Tobulas pasaulis kaip obuolys)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-07-05 16:47:39
Aš imu šį obuolį, man jis patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-07-05 10:36:15
Nepasiduok, kaip lietau :) ...žydėk ir nokink obuolius...virpančios eilės
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-05 09:56:38
Palinkėjimai geri...
Gal obuolio rūgštesnio reikėjo? ;)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-05 08:26:44
Rūgštokas obuolys tai metafora. Kas po ja, tik autorius žino. Gelsvašonis, rūgštokas, auksinis gaublys.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-05 07:12:12
... atiduoti paskutinį obuolį - šventa...
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2012-07-05 01:32:32
tik realistas pavadintų tai geltonu obuoliu...