Kas mes vienas kitam? Tik sargai švento kraujo ramybės?
Tik aistrų švyturiai? Atgaivinęs dykynę vanduo?
Iki šiol nežinau, ar išgydei, ar užnešei ligą -
Tebebūnant šalia jau iš ilgesio noriu raudot.

Neturiu aš tavęs, tik į mudu šaknijasi laikas,
Mintyse nokinu būsimųjų glamonių vaisius.
Atlapoji mane ir ekstazėje pradedu aikčiot -
Išlikimo vilties viens kitam mudu galim atsiųst.

Visa kita - smulkmė, aplinkybių berykštanti drobė.
Teks ją balinti tol, kol pavirs šermenų drobule.
Kas mes vienas kitam? Nemanau, kad laimikis ar grobis,
Gal tiesiog dovana, išpakuojama kelio gale?

Mūsų valioj naikint ar padidinti turinio vertę.
Ak, įžiebk kuo daugiau žvilgsny laimės šviesių kibirkščių!
Aš tavęs neturiu. Ir iš ilgesio pradedu verkti.
Kas mes vienas kitam? Gyvastis. O aplinkui ją šimtas mirčių.