„Kai kur, kai kas"
Maironis

Keistas mūs kaimynas tapo:
Maino spalvą, keičia kvapą,
Savo ūkį apsitvėrė,
O kieme augina žvėrį.

Šitaip saugo savo turtą
Nuo piktų akių ir burtų.
Sako, jam priklauso firma. –
Ten jis vienas suka girnas.

Kai tik sumala – sijoja,
Apsauginiai išvežioja.
Tiktai savo kuklią prekę
Jis be galo kruopščiai slepia.

Trokšta gan keistų naujovių:
Ir žmonų, ir sugulovių.
Ir prie lovio aršiai veržias,
Šlamščia tarsi deglas paršas.

Bet patsai dažnokai svarsto
Kam nupirkti cinko karstą,
Ką užkasti skradžiai žemėn
Ir linksmai sušukti: – Amen!

Atpažinot?  Jis ne vienas?!
Regis žinot šias naujienas.
Ką gi, jei spalva jį saugo,
Jo ambicijos ir auga...