„Daugiau darbų! Daugiau jaunos vilties!“
Maironis

Esam apkvailinti, pavargę,
Tik piktžodžiaujam iš peties.
Praradom sąžinę ir garbę,
Nebepajėgiam atsitiest.

Būriais į užsienius patraukėm,
Manydami – duonelė ten saldi.
Ne vienas ašarą nubraukiam,
Smūgius likimo kęsdami.

O tėviškėj – vaikai ir seniai,
Pilstuko tvaikas, kvaišalai.
Gyvenimo gudrybių semias
Pajutę laisvę paaugliai.

Tėvyne mano, kur važiuoji,
Kur vairą paslapčiom suki?
Nebesukursi žemėj rojaus,
Jei marškiniai bus svetimi.

Atidavėm vadžias plėšrūnams.
Tikėtis permainų sunku.
Turtus apgaule kipšas siūlo,
Tad neikim obuoliaut kartu.

Susigrąžinkim savo brolius,
Neleiskim sesėms elgetaut.
Tegul pailsi jau senoliai, –
Jaunimui laikas sėt ir pjaut.

Dora tegrįžta į gimtinę,
Atverkim šarvines duris.
Gerumą padalinkim tyliai,
Nebeprarasdami vilties.