Mano mėlynas rytas
Gimsta miglotoj tyloj,
Kur tykiai alsuoja betoniniai mūrai,
Kurie vakar užmigo, o pabus tik rytoj.

Tenai praeiviai sukūrė
Melsvas svajones ant asfalto,
Jas pametė skubėdami
Pabėgt nuo ryto šalto.

Parke medžiai tyliai šnabždėdami
Moja rytui belapėm šakom,
O šis eina į dieną ir dažo
Viską spalvom mėlynom.