Šuniškas eilėraštis

Į anapus sekundės tekinos,
Paskui mintį nespėja kryžkelės,
Neramiai žodžių venos dega
Į užšalusią laiko kryptį.

O išeinant aploja moterys
Liežuvių garsais raukšlėtais,
Pasiduodi pagundai meluoti
Ir nutilti, kad neskaudėtų.

Pasiduodi žingsniams prieš srovę
Ar prieš debesis, kas besupaisys,
Vėl save iš savęs išspjovęs
Po pavasario lietų vaikštai.

Kai lašai po šešėlį meta,
Vėl aploja beveidės moterys,
Glostai šunį, į vidų šlapią
Inkščia tamsios vakaro votys.
Juozapava

2012-04-26 09:44:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2012-04-27 13:35:44

Puikiai susipina strofų poros (I ir III su II ir IV).
Įdomesnė ir eilėdara.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2012-04-27 09:23:03

Be galo tiksliai išreikšta savijauta
ir į vidų šlapias šuo tampa savu, kai leidžiasi paglostomas...

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-04-26 21:52:30

Oi, tos lojančios moterys!

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2012-04-26 16:16:37

Šuniška nuotaika, padedanti atsikratyti bjaurasties.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2012-04-26 14:35:05

Skaičiau ir galvojau - už lango pavasaris, o čia lyg vėlyvą rudenį subrandinta... beliko:

"Vėl save iš savęs išspjovęs
Po pavasario lietų vaikštai."

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2012-04-26 11:46:58

super!

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2012-04-26 11:07:08

,,Liežuvių garsais raukšlėtais'' ...įdomūs sulyginimai...

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-04-26 11:03:46

Tegul loja — nesustok kryžkelei