Tiek pripusto šviesos pro bežiūrinčius langus į sutemą,
Tiek praeinančių žmogiškų formų su žvėriškais įspaudais,
Vėjas kyla iš grindinio, odą nuo vakaro lupa,
Įsisiurbia mėnulio geluonis į arktinį stiklą.
Nebeieškom žmogaus, kai aplenkiam statistinį vienetą,
Be prašau ir atleisk, tik sušvokščiam ir neriam pro sutemas,
Skyla sausledžio žingsniai, jokių išdavysčių, taip dieviškai
Užkapota brydė į save, per ilgai jau užtrukom.
Kambarių turiny su išblukusių nuotraukų tirščiais,
Čia rujoja kandi atmintis praradimų likučiuose,
Čia aklai atsiduoti galėtum nebent tiktai mirčiai,
Tuščio delno kiaurymėse šimtmečių skersvėjams pučiant.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-03-19 13:01:56
Geras: taip dieviškai
Užkapota brydė į save
puikus ir artimas
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2012-03-13 14:47:00
Neblogai-patiko.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-03-13 14:24:33
Žaviuosi Jūsų kūryba, nors po kiekvienu eilėraščiu neparašau po komentarą. Man garbė būti vienoje svetainėje su tokios mąstysenos AUTORE. Sėkmės!
Anonimas
Sukurta: 2012-03-13 13:50:15
nupūtė... puikiai
Anonimas
Sukurta: 2012-03-12 18:59:05
Šimtmečių vaizdiniai tiko ir patiko )
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-03-12 17:07:15
Net šiurpu nuo tų aplenktų ,,statistinių vienetų".
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-03-12 13:36:39
geras
gal kiek vidurinis posmas silpnesnis mintim
bet visuma gut
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-12 11:43:35
Tuščio delno kiaurymėse šimtmečių skersvėjams pučiant.!super!
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-03-12 10:14:51
Gražu ir gilu...
Anonimas
Sukurta: 2012-03-12 09:44:17
piesimas toks "makakabriskas", yra daug proto