Kirtis

Santrauka:
ir buvom tokie dar jauni, pasileidę lyg reicho kareiviai
Viskas praeis, juk viskas beprotiškai laikina –
sūrus ant blakstienų vanduo, dulkių pūgos Sacharoje...
Žvilgsnių kulkos nubyra į smėlį, atplėšusios taikinio, –
o pameni? – užstalėj vyšnių kauliukais sužaisdavom karą.

Ir vyšnių krauju susižeidę laižydavom kylančias votis,
ir buvom tokie dar jauni, pasileidę lyg reicho kareiviai,
operacijai šiai jau tada sugalvojom nekintantį kodą –
„Išmesk, Nojau, karą ir žiurkes iš gelbėti plaukiančio laivo.“

Ir tikrai nieko daug, ir jaučiu, skyla įtampos stiklas,
o manęs tiek mažai, tik trumputis akordas prieš audrą.
Pasitrauk! – atsakai. – Išgalvotas šis vaikiškas karas, netikras.
Tiktai žodžiai susprogsta tikri – vienas kirtis, ir skauda...
antanas vėjyje

2012-03-01 15:28:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Paveisninkas

Sukurta: 2012-06-26 21:39:41

labai gražus, filosofija dvelkiantis.

Anonimas

Sukurta: 2012-05-09 13:49:44

Žavingas

Vartotojas (-a): nordas

Sukurta: 2012-04-20 21:58:50

JĖGA

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2012-04-20 10:41:23

Plačiai apimantis jausmas: yra asmeninių ir istorinių sąsajų. Įvairiaprasmis kūrinys

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-04-01 17:55:10

oi, Akorde mažytis... Tu visas kaip simfonija...
:)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2012-03-13 20:39:04

nesiteisink...

Anonimas

Sukurta: 2012-03-13 19:15:10

poezija, kuri lieka...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2012-03-05 21:31:35

puikiai. ypač pabaiga sustatė visus ir viską į vietas. "tik trumputis akordas prieš audrą..." Tiksliai pagauta, kažkaip logiška ir tikra.

Vartotojas (-a): Lelija

Sukurta: 2012-03-05 09:33:54

...vienas kirtis, ir skauda... taaaip. Tikra tiesa. Skauda metais, dešimtmečiais. Sielą, žinoma.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2012-03-02 19:55:32

/Viskas praeis, juk viskas beprotiškai laikina –/... taip ir prašosi tolimesnės improvizacijos, atsako į autoriaus mintis :)
Labai gražus kūrinys.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2012-03-02 17:31:00

Labai gerai, Untanai, pavarei su kareiviais, žiurkėmis ir skęstančiu laivu. Tu nieko pakeisti negali ir negalėsi. Nei žodžio, nei jungtuko, nei karo. Tau rašyt ir rašyt, Untanai!

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2012-03-02 16:51:56

atplėŠusios gabalą, skiautes, daleles taikinio. manau tai nepriestarauja logikai ar kalbos taisyklems.?

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2012-03-02 16:39:20

Eilėraštis patiko. Rimuojate ir kirčiuojate be priekaištų, bet užkliuvo ,,atplėšusios taikinio". Atplėšti galima tik nuo ko nors arba ką nors. Sutikčiau, jei žvilgsnių kulkos, atplėšusios taikinį, birtų.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2012-03-02 13:26:54

Nuostabiai suvaldyta žodžiai ir emocijos...labai patiko :) ...toks kalviškai vyriškai

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-03-02 11:08:00

Stipriai, vyriškai... Ir įtampos netrūko. :)

Vartotojas (-a): Pelkė

Sukurta: 2012-03-02 08:54:08

As suprantu, kad viskas apgalvota ir (matyt) reikalinga, bet, mano galva, trumpesnės eilutės sustiprintų įtaigą, dabar gi, skaitai ir nekuriuos žodžius norisi praleisti. Sakinys kabutėse, būdamas to posmo akcentu, irgi galėtų būt "svaresnis" (ar tikrai visi pavartoti žodžiai gyvybiškai svarbūs?). Bendrai, manau, su frazemis kabutėse galima ir prisižaisti. Pabaiga stipri. Visumoje, žinai ką manau, todėl ir kritikos negailiu.

Anonimas

Sukurta: 2012-03-02 07:48:20

KERTA:) išties- per pajautas...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2012-03-01 19:50:19

formą būtinai keisti...
kiaukiau diktuoja geresnę

Anonimas

Sukurta: 2012-03-01 19:06:23

Toks labai stiprus, o jau paskutinė eilutė... )

Anonimas

Sukurta: 2012-03-01 16:58:35

Žaviuosi visutėliu.
Nei pridėti, nei atimti - visa, kas užrašyta - turi būti.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2012-03-01 16:37:04

Man labai sklandžiai persiskaitė. Patiko :)

Anonimas

Sukurta: 2012-03-01 16:35:13

Skyla stiklas, byra vyšnių kauliukai - puikiai padirbėta, kolega.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2012-03-01 16:29:01

Daug minties galios čia užkoduota, Antanai, labai stiprus užtaisas, labai, nuo tokių žodžių, tikiu, skyla stiklas...
Žvilgsnių kulkos nubyra į smėlį, atplėšusios taikinio, –
o pameni? – užstalėj vyšnių kauliukais sužaisdavom karą.

būna, skaitai ir kūnas pagaugais nueina, ir norisi tada sutikt šitą autorių ir papurtyt atsakančiai, kad tas šunsnukis taip gerai parašė :D
(šunsnukis ne ta gerąja, o išvirkščiąja puse)

Anonimas

Sukurta: 2012-03-01 16:14:31

Viskas praeis, viskas beprotiškai laikina –
sūrus ant blakstienų vanduo,
dulkių pūgos Sacharoje...
Žvilgsnių kulkos nubyra į smėlį, atplėšusios taikinio, –
o pameni? – užstalėj vyšnių kauliukais sužaisdavom karą ("lengvas šauktukas")
Krauju susižeidę laižydavom kylančias votis, -
buvom tokie dar jauni, - pasileidę lyg reicho kareiviai,
operacijai, - jau tada sugalvojom nekintantį kodą –
„Išmesk, Nojau, karą ir žiurkes iš gelbėti plaukiančio laivo.“ (hammm...)

Ir tikrai nieko daug, jaučiu, - skyla įtampos stiklas,
o manes "(ę)" tiek mažai, tik trumputis akordas prieš audrą.
Pasitrauk! – atsakai. – Išgalvotas šis vaikiškas karas, - netikras.
Tiktai žodžiai susprogsta tikri – vienas kirtis, - skauda...

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2012-03-01 15:32:13

gal galite patikslinti, kur stringa, gal kažką kirčiuoju ne taip?