Bitės vergės darbininkės,
Juodas švarkas ant pečių.
Pro trečią korį skrieja,
Jos pėdučių negirdžiu.

Ant batukų baltas pūkas,
Sparnuose šimtai raidžių.
Pasiners į painią pievą,
Kad parneštų mums žinių.

Pasiklysta tamsią naktį,
Tik neklausk, kiek valandų.
Niekad nemačiau jos verkiant,
Visad šypseną regiu.

Jei tau šalta gruodžio naktį,
Ji apglėbs tave sparnu,
O paprašius ji net lūpas
Išraitys ligi ausų.