Mūsų meilės istorija paprasta,
ją pasakot nejauku,
todėl jei kas paklausia -

išgalvoju, jog susitikom Paryžiuj,
tu lesinai balandį pilką,
o aš ledus vanilinius pirkau,
ir suknele balta ant tilto  
žiūrėjau į tave, o tu plunksnuotas
priėjai - paklausei vardo, saldžios bandelės trupiniai
nuo lūpų krito, ir pamaniau, kad būtent taip
ateina laukiamas kažkas ir nebereikia kito
nei vardo išgalvot, nei pratylėt nebyliai -

o mūsų meilė paprasta -
mes netgi  neturėjom pasimatymo,
bet mes juk žinome kada,
mes dar lig šiol
tebesimatome...