Klausos rytą smuikavimo žiogų,
pienių pievoj ieško saulės jis,
ant dangaus šilkinių patalų
šėlsta tartum židiny ugnis.

Pyktį lyg sandalus numetęs
su arais į svajonę skrenda.
Žaibus ar sūkurius pamatęs,
nerūpestingumo meta skrandą.

Visus draugus – obelim baltom,
popieriniu laivu – kelionę,
ant vaikystės lėkdamas raitom
mažas vaikas pieš svajonę!