Kiekvieną rytą gražiai susipinu kasas,
Kad galėčiau ramiai susitikti su veidrodžiu,
Ir kas rytą negaliu suprasti,
Kodėl veidrodžiui mano kasos
Atrodo tokios apšiurusios,
Lyg nedėta jokių pastangų.
O gal tik ribotos veidrodžio galimybės
Jo žvilgsnį apiblausė?

Nusipirkau naują veidrodį,
Kuris rodo tą patį.

Nesuprantu, kur šuo pakastas,
Todėl kiekvieną rytą
Gražiai, taip kaip moku, susipinu kasas
Ir ramiai pasižiūriu į veidrodį.