Santrauka:
pristigo stigmų į - - -
...pristigo stigmų
į save pareit
kad būtų tìkra ligi skausmo –
nors nelengvai
ir net negreit
bet visados kada reikės
į sielos pulsą
muzikos skaidros
tvinksėjimo prie smilkalų
lyg liečiantis
nudrozdinta oda
ir atsigręžiant matymui
kada iš ateities
randai prisiminimų
tiltą kabantį
nuo savanoriškos tremties
ne, ne nuties –
jis visą laiką supos
tarp bangų
krantai išplaukę tiktai buvo –
taip regėjos
――――――――――――
stigo ir neišgirdai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-12 16:23:12
puiku!
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-12-11 20:08:05
stipru... ;)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-11 17:09:32
stipriausia pasirodė pradžia
Junginys savanoriška tremtis privertė suklust.
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2011-12-11 12:11:18
Sudėtinga, bet kyla noras įsigilint, o tai retai tepasitaiko.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-11 10:05:08
pasūpavai čia - taip muzikaliai...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2011-12-11 02:31:49
Nepaviršutiniškas, bet aiškus. Gyvas kūrinys, kuris mano atbukusioms smegenims buvo ir sudėtingas, ir tuo pačiu lengvas. Įtiko.