Gali nebūti nei lietaus, nei sniego,
nei pūvančių lapų dvoko,
tik Tu – artumas ir džiaugsmo pilnatvė.
Kažkodėl girdžiu tik varinių varpų raudojimą,
matau baisias šmėklų grimasas,
įsiskverbusias į tavo namų sienų plyšius, veidrodžius.
Eik, išeik basas, per rasas... per Šventą Joną į tyrlaukius,
kur auga vienišas ąžuolas, su svajonių sūpuoklėmis.
Ąžuolai gyvena tūkstančius ir daugiau metų.
Nebijok, jų ir tau dar užteks...
Surink visus akmenis, ir pastatyk naują tvirtovę, su stikliniu stogu…
(Ten dangus, ten takas kuris veda į gyvenimą).
Aplink ją užveisk amžinai žydintį sodą.
Jis atsilygins nepūvančiais vaisiais.
Atėjus vakarui, į namus įsileisk benamį kačiuką.
Ten, kur jis atguls nakties sapnui,
žinok – ten žydi paparčiai...
Sako, kad negyvenamos salos yra mažos.
Jei jų neturi savyje, tai jų ir nebūna...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-06 01:42:36
:) (šypsena - labai nauja mano reakcija į eilėraštį, kažkas įdomaus)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-12-05 10:57:58
Čia toks, atrodo, vienu iškvėpimu (iš)kalbėjimas, labai nuoširdus, savitas, su skausmingais padilgčiojimais... gali būti tarsi sugrįžus į savąją negyvenamą salą, gali būti ir kvietimas atrasti ją, ar sugrįžti į ją, jautrus, su žinojimu. Pabaiga ypač patiko, tokia lyriškai filosofiška.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-04 22:16:15
Du momentai: pūvantys, nepūvantys... ?(kažką reiktų keisti)
Sako, kad negyvenamos salos yra mažos.
Jei jų neturi savyje, tai jų ir nebūna...
(Tai arba visiškai alogiška, arba verta aplodismentų). Skaičiau kelis kartus Jūsų tekstą. Pasakysiu nuomonę atvirai- nelabai skoningai sukomponuotas---turi trapios magijos, kuria patikėjau.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-12-04 21:14:10
patrauklus, nes šiltas ir nuoširdus (:
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-12-04 20:16:39
„tik Tu - artumas ir džiaugsmo pilnatvė.“ Patiko šis eksperimentas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-12-04 17:53:26
Sodas su nepūvančiais vaisiais...
... veda į susikaupimą, apmąstymus.
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2011-12-04 17:30:30
Sako, kad negyvenamos salos yra mažos.
Jei jų neturi savyje, tai jų ir nebūna... -kvepia vaikyste, kai atrodo kad užsidengus delnais akis ir Tavęs nelieka. Giriu
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2011-12-04 16:46:40
Įdomūs ir vaizdingi pamąstymai.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-04 15:43:52
gražus pa/kalbėjimas mintyse su savimi.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-12-04 15:31:38
Tyrai, žavingai, subtiliai
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-04 15:19:47
Filosofiškai lyriškas. Pabaiga ypač, apie kačiuką, paparttį ir salas. O pūvantys lapai man kvepia - savotiškai...