Vaikystės melancholija

Santrauka:
Ekspromtas. Prisiminimamas užplūdus.
Godžiai rijau
šiltus
akmenukus nuo kelio

kad nenuneštų
                             vėjas
ant rudeninių lapų
galvą pasidėjau

lijo
dar visai iš giedro
                                dangaus
sunkiais lašais
iš lietvamzdžių tekėjo
dienomis

skendau
ledinio rūko
                      pataluos
drebėjau
akis įsmeigusi vidun
dūlėjau.
slaptapalata

2011-11-10 17:57:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-11-10 23:34:23

Iš tiesų išradingai. Tas boldas su ryšiu. kitur, būna, nerandu ar nesuprantu panašių dalykų, o čia tai tinka.

Anonimas

Sukurta: 2011-11-10 18:36:51

gerai apie vėją. ir išradingai.