Rytas kaip visuomet pasitaikė sunkus.
Mano baitai jau byra ir žinojau: ne laikas pabusti.
Ne laikas, vaikeli. Rytas kvartale aštrus,
Bet tylus, kaip knyga ant senojo stalo.
Būk ramus, žiūrėk, kol jauti laiką.
Gal geriau pavartyk tarsi tekstą
Savo nuosavą gelsvą dangoraižį,
Kurį pernai pirko nesantis tėvas sapnui pučiant.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-11-04 08:22:27
Išjaustas iki gelmės. Gerai parinktos metaforos.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-03 12:19:55
ir man paskutinė eilutė kiek strigtelėjo. Tikiuosi, kad tekstą būsiu supratusi (kalbėjimas, kaip ir aiškus, tačiau, ką gali žinoti?) :) - juk kiekvienas turime po savo raiška, paslėpę nemažus niuansus, o kartais ir visą prasmę...kuri, Autoriaus nepažįstant, gali atsiverti ir kiek kitokiu rakusu. Gal ir gerai - juk tuomet galima kūrinį prisitaikyti sau: t,y, jo spalvos ir atspalviai - priimtini, arba ne...