Atmintis

Santrauka:
Vaikystės gaisraviečių atminimui
Karčioji mano žole — atmintie,
Nebėr namų, kurie žydėjo dūmais.
Medum lašnoja žvaigždės, bet aitru man,
Kad laiko perkėloj žirgai ne tie.

Rasotas ryto žiedkėles lankas
Užverčia nykūs juodraščiai arimų.
Jau nieko negirdžiu — turbūt nurimo,
Kur neseniai tikėjau girdinti kažką.

Ir lūpas veria skaudantis sudie,
O dabartis sustingsta lūšies šuoly.
Aitrioji laiko žole ar žvėrie,
Bandai išgydyti mane ar puoli?
Littera

2006-06-20 14:20:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-06-22 19:39:01

o gal puolant išgydys... ?

Poetiškas - tai jau taip, net labai...
:-)

Anonimas

Sukurta: 2006-06-20 19:58:01

Patiko.Poetiškas.Nuoširdus.

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-06-20 18:21:12

Labai patinka viskas. Metaforos labai poetiškos. Tiesiog profesionali eilėdara su turinio ir formos lygtimi.