Kas pažadino cherubinus?

Grandinėmis kaustyti vergai žengė išvien, nors vos vilko kojas. Išsisklaidžiusios dulkės retais protarpiais atidengdavo jų veidus. Jie šypsojosi, žvelgdami į saulėtą, vaiskų dangų, nematydami dulkių, nejausdami sunkių grandinių, negirdėdami jų žvangėjimo. Supratęs savo apgailėtiną reputaciją, kuri nebūtų apverktina, jei šie žmonės būtų paversti gyvuliais, vergvaldys liepė plakti juos rimbais. Tačiau ne tik nedingo šypsenos iš sukaustytųjų veidų, bet po kiekvieno naujo kirčių pliūpsnio dar labiau sužibėdavo jų akys. Spindinčios akys vis giliau skverbėsi pro dangaus skliautus, gręžė juos įnirtingai ir nepaliaujamai.
Nežinia ar nenumaldomi, nesiliaujantys žvilgsniai, ar čaižūs, krauju persisotinę, rimbų pliaukšėjimai pažadino didinguosius cherubinus. Jie ištiesė savo kardus ir pančiai nuo vergų kūnų žnektelėjo į nurausvintas dulkes. Vergvaldys, išgirdęs smarkų skambėjimą, sukeltą krentančių grandinių, nieko nematydamas per dulkių sodrią uždangą, pagalvojo, kad vergai juokiasi. Jis įsakė dar stipriau plakti. Tačiau rimbai skrodė tik tuštumą, įsispraudusią tarp besisklaidančių dulkių kamuolių.
O gal cherubinų niekas nepažadino?
Lapkritis

2011-10-08 21:58:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-10-14 18:41:42

Pamaniau - mįslė?- greičiausiai ne. gal eskizas?

Vartotojas (-a): Prozaikas

Sukurta: 2011-10-09 20:59:44

Išsisklaidę dulkės ---> išsisklaidžiusios. Taisau.
Žodis "dulkės" kartojasi bent dukart vienas šalia kito - to neturėtų būti.
Vengti siūlyčiau tokių gremėzdiškų mažai pasakančių žodžių, kaip "reputacija".
Atrodo, kad tokiam įspūdžiui perteikti geriau tiktų sužaisti trumpais aštriais sakiniais, o ne aibe šalutinių. Paliktų įspūdį.

Anonimas

Sukurta: 2011-10-09 12:48:26

Klyksme, tai tik vienas kadras iš siaubo filmo...
nors.... potepiai - į LAISVĘ skamba (girdžiu).

Anonimas

Sukurta: 2011-10-09 09:08:24

Nesupratau kas norėta pasakyti.

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-10-08 22:10:41

iš vien --> išvien
Išsisklaidę dulkės --> Išsisklaidžiusios dulkės (mot.g)

Suprantu, kad kelias gali dulkėti net ir esant giedram dangui, bet vis dėlto pasirodė nelogiška, kai viename sakinyje vergų veidų per dulkes nesimato, o štai kitame jie jau žvelgia į saulėtą dangų.
Taip pat norėtųsi aiškesnės užuominos ar bent jau iškelto klausimo, kodėl vergai šypsosi, kai juos plaka.
Manau, trumpuose kūrinėliuose labai svarbu tekstą nupoliruoti iki žvilgėjimo. Galbūt būtent to čia ir trūksta?