Kai kūnas tampa lietum,
Kad galėčiau palaistyti dangų,
Vejuosi pusiaukelėj stojančias šypsenas.

Užtroškusiems atleidžiama

Užsiliepsnoju žuvėdros klykiančiu balsu,
O mano paskutinės viltys pasimeta
Žvaigždžių labirintuose.

Užtroškusiems atleidžiama

Link laiko parašiutų,
Užmirštant pasiklysti tyloje.