Švelniai glostau nuogas beržo kasas.
Jis gūžias iš gėdos ir lūpas po garbanom
Slepia.
Glaudžia žiogas tarp samanų kojas basas,
Jo pailsę sapnai tyliai rudeniu kvepia.
Supas lietūs ramiai debesų pataluos,
Vėjas neša dangum jau beplyštantį mėlyną
Rūbą.
Apsigaubus rūku, gelsvo spalio delnuos
Tebeieškau aš mylimo lūpų.
Gaiva
2011-09-25 13:59:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-09-26 16:03:28
Paskutinis komentaras kerta iš sveikatos.Gal nuogos kasos ir basas žiogas buitinėje kalboje skambėtų kitaip, bet šiame eilėraštyje prarijau skaniai šitą masalą.Nuotaika poroje posmų atsiskleidė.Padėkim budelio įnagius prieš sėsdami rašyti komentarus...Manau, kad hierarchinių pasistumdymų šiai svetainei nereikia.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-09-25 19:57:45
Švelniai rudenėja...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-25 15:56:47
basakojis vabzdys patiko
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-25 15:12:18
Vėjas neša dangum jau beplyštantį mėlyną
Rūbą.
...ši vietelė man labai vaizdinga...