Kartais būna – ištinka rudenys,
Žemėj tampa vėsu ir laikina,
Medžių gyslas išgraužia rūdys,
Ir atsiveria lapų žaizdos.
Nukraujuoja dangus be potvynių,
Nebešaukia šaknys į gilumą,
Tingūs debesys apsemia žodį.
Gruodo smiltys užspaudžia tylą.
Lesa paukščiai nendrynų vėją,
Kryptį pameta, gelia skristi,
Šaltu spinduliu sukrešėjusi
Rūko saulė palieka lizdą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-10 05:23:43
Tikrai taip būna. Deja... Daug ekspresijos, daug tikrumo.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-09-24 21:19:56
Rudeniškai, puikiai!
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-24 18:56:35
Raiška - kaip visada puikiai surėdyta, tačiau turinyje akcento pasigedau.
Neblogai.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-09-22 12:15:02
Kartais būna... rudeniškai sodru.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-09-21 23:23:01
paskutinis posmelis stipriausias, o ir visas eilėraštis - jėga.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-09-21 16:27:40
Sodriai, vaizdingai ir nuoširdžiai, žodžiu - talentingai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-09-21 14:56:56
Išraiškingas: ir aukštas, ir gilus matymas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-21 13:20:34
Lesa paukščiai nendrynų vėją,
Labai išraiškingai ... ištinka rudenys... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-21 11:54:30
Lesa paukščiai nendrynų vėją,
...tikras perlas ši eilutė...ir viskas nuostabu...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-09-21 08:42:40
Nuostabu. Tikiuosi šį išgirst šeštadienį Raudondvaryje.