Auksinis narvelis

Auksinis narvelis, šilkinis botagas
Negali minčių ir jausmų suturėti.
Pelėkautuos kvepia padėtas pyragas
Ir, jei nesvarstydamas stversi tą riekę,
Paskui nuo kiekvieno jos trupinio springsi
Ir keiksi save už silpnumo minutę -
Bevalis sotus dar nereiškia, kad linksmas.
Kuo trokšti, deja, negalėsi jau būti -
Tik vergas beteisis, tik vabalas menkas,
Valdovas kurį smalsiai stebi per stiklą.
Jei plutų pelnytų pramist neužtenka,
Tu ašarom savo tik linksmini kitą.
Pasverk, ar paneši tą juokdario kaukę,
Tą vergo pastmudėlio suriestą kuprą?
Geriau nuo pyrago nagus atitraukti,
Kol kailio devinto už jį nenulupo,
Kol dar neturi būt paslaugiai dėkingas
Už aukso narvelį ir šilko botagą,
Kol tavo orumo dar niekas nemindo,
Kol rodai liežuvį, kam rodyt jį maga!
Nijolena

2011-09-12 14:55:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2012-07-19 14:32:58

ir aš esu MĖGĖJAS tokios TIKROS poezijos.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-09-13 17:09:37

Įžvelgiu čia satyros.
Skamba mėgėjiškai.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2011-09-13 14:37:59

Kietai, pritrenkiančiai, šauniai. Į mėgstamiausius.

Vartotojas (-a): Ūdra

Sukurta: 2011-09-13 00:24:09

puiku

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-09-12 17:18:22

Auksinis narvelis tik dailus pasižiūrėti.