Ieškojimas – naujas mėgstamiausias mano užsiėmimas.


Aš ieškau atsakymų;

Atsakymų į klausimus, kurie buvo užduoti šimtus metų prieš mane;

Atsakymų į klausimus, kurių atsakyti neįmanoma;

Tik klausimų aš neturiu, arba turiu jų tūkstančius. Lyg tornadas, jie lekia, sukasi, vejasi aplink mano mintis, įsiurbdami viską aplink ir išmesdami tik tuščius, nereikalingus, padrikus žodžius. Visgi, čia  slepiasi žavesys, šiame paradokse! Mano klausimai tarytum žmonės, nenorintys, kad juos perprastų.

O mano žmonės – dideli klaustukai, su tūkstančiais galimybių, prieš juos nusidriekiančių ir vis aplenkiančių mano mėginančios juos suprast minties vagas.

***

Aš ieškau atsiminimų;

Visiems padėsiantiems padovanosiu didžiulį saldų AČIŪ, gal net šokoladu kvepiantį, jei pasiseks.

Pagalbos man tikrai prireiks, gi tiek daug jų pamečiau.

Sunku ieškoti to, ko pats neprisimeni.

Bet pažadėjau sau, išvaikščiosiu visus paplūdimius, gal pasiseks juos rast prie kranto, išpieštus bangų putose, mažyčiuose akmenėliuose, žuvėdrų plunksnose ir vakaro vėsoj. Ieškosiu jų miesto gatvėse, įkaitusiam asfalte, šimtmečių paslaptis saugančiose sienose. Sodybose aš išnaršysiu visą žingsnių prigėrusią vasaros žolę, o prie ežero klausysiuos ryto rūko paslapčių.

Baisu tik, šiam pasauly, kur taip lengvai viskas dingsta, pamest ir savo pažadus.

***

Aš ieškau saulės spindulių, tų, kurie nupiešia šypseną ir juokingai išdažo kūną sava šiluma. Tų, kuriuos amžinas lietus išvaikė;

Aš ieškau kakavos aromato, pamesto pertraukėlėse tarp pokalbių, tarp senos knygos puslapių, tarp kelionių nuotraukų;

Aš ieškau laiko, prarasto belaukiant, besitikint bergždžiai. To laiko, kuris ateina su garsiu tiksėjimu nakty ir kantriai laukia ryto, kol galės apkabint ir laikyt tvirtai savo gniaužtuose visą likusią dieną.

Ganėtinai keistas pasaulis be laiko, tiesa?
Amžinojo įšalo žemė, kurioj mašinos važiuoja tais pačiais keliais tūkstančiais kartų, tik tikslo niekada nepasiekia. Ir žmonės sveikinasi vieni su kitais, patys nejausdami, kad jų žodžiai neturi prasmės.

***

Mano rankose – gyvenimo žemėlapis. Visi keliai ir klystkeliai, visos vietos, į kurias turėsiu nukeliauti, tiesiai prieš mano akis.

Tik bėda, įskaityt nieko negaliu. Realybės akinius įrašysiu į pamestų objektų sąrašą.