Vienatvė

Santrauka:
Tiesiog buvo liūdna. Ir vieniša.
Gyvenu  ilgesy – sunkiame, kaip rūkas ankstyvą rytą...
Aš matau jame balzganus savo pirštus.
Mano ašaros  naktimis nulyjančios...
Juk reikia lietaus.
Mirtis tarsi meilė – ji viską pasiima.
Šalta...
Susisukusi į kamuolėlį apglėbiu rankomis savo pėdas.
Klausausi,  kaip tyloje tiksi mintys.
Taip negalima – sau sakau, – taip negalima...
Kopa

2006-06-10 09:27:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Judy

Sukurta: 2006-06-10 23:43:09

turi savo dvasia...labai grazi eilute :" Mano ašaros naktimis nulyjančios"

Vartotojas (-a): pagulbis

Sukurta: 2006-06-10 12:41:25

O štai ir aš. nusišypsok... Aš jau šypsausi.

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-06-10 12:30:38

ar būna "balzgani pirštai" ? skamba tai ne kaip. keisitai meilė sugretinama mirčiai. dienoraštis ir tiek. Linkiu savo jausmus reikšti kiek originaliau. patiko pirmosios eilutės. Gražus palyginimas ilgesio su rūku