Įžanga. Miestas

Virš miesto kabojo sunkūs vilnoniai debesys. Stogus ir grindinį atkakliai trankė maži švinininiai nepatenkinto lietaus kumštukai. Viskas atrodė pilka, lyg išvoliota pelenuose. Pilkšvai violetinis dangus, išplaukę rusvi stogai su pilka atšokančių lašų miglele. Nutekėjusių dulkių ir purvų ornamentais išmarginti kažkada spalvingi, dabar nutriušę ir pajuodę namai. Šlapias, sidabrinio veidrodiškumo grindinys. Neramiai  besiranganti minia. Vos vienas kitas praeivis teturėjo skėtį, veidais tekėjo lietaus ašaros. Kai kas dairėsi į aukštas parduotuvių vitrinas, ko gero, vienintelį spalvų šaltinį aplinkui, kas pakėlęs akis į niūrų dangų išraiškingai susikeikdavo, kiti, mosuodami apsiaustų skvernais, skrosdavo minią lyg laivai jūrą. Visi jie traukė į vieną vietą, aikštės pakraštį. Aikštę supo daugybė namų dideliais langais. Užuolaidos visur buvo užtrauktos, net jei virš raižytų durų kabojo kepėjo, juvelyro ar pirklio iškaba. Virš durų matėsi, jei ne iškaba, tai kažkokie seni apsilaupę užrašai. Tik dabar jie tikriausiai nieko nebereiškė. Namų stogai buvo statūs lyg čiuožyklos. Žymiai aukščiau už visus kilo vienintelio balto bokšto stogas. Jis stiebėsi į dangų lyg eglė aštriais briaunotais, tačiau velniškai grakščiais šonais. Pastogėje buvo išsirietusios arkos, pro jas matėsi varpai. Būtent į tuos varpus užvertę galvas žiūrėjo praeiviai.
Gūdžioje dangaus pilkumoje baltos bokšto sienos ryškino mėlyną siluetą. Jis stovėjo atsirėmęs į arką, tačiau daugiau nieko nesimatė. Staiga, žmogui pasitraukus iš akiračio, ėmė skambėti šventyklos varpai. Iš bokšto arkų pasipylė kažkokie popieriai, lyg milžiniški sniego kąsniai jie krito į minią.
elfooke

2011-08-02 22:28:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-08-07 00:06:21

Ir aš pritariu žamiau pasisakiusiems.
Prisipažinsiu, kad nemažai palyginimų bei vaizdinių mane sužavėjo, bet tik kaip pavyzdžiai, o ne kaip būtent šiam tekstui reikalingi elementai. Matosi, kad rašant labai stengtasi ir, manau, persistengta. O jei tik autorė atsipalaiduotų, viskas gal būtų žymiai geriau. Nesupraskit neteisingai - anaiptol nesu tik veiksmu paremtos prozos šalininkė, manau, gal net ir šis gabaliukas būtų visai nieko daugmaž toks, koks jis yra dabar, tik ne kūrinio pradžioje.
Na, o jei jau aklai bandytume išpešti tai kas geriausia iš to, ką turime, galbūt viską reikėtų apversti aukštyn kojom ir pradėti nuo varpų, nes varpų skambėjimas jau savaime kelia intrigą, kadangi tai skelbia kažką svarbaus: laidotuves, krikštynas, vestuves ar kitą svarbią žinią. O tada jau galima būtų neskubant kurti nuotaiką, tada ir apie šliaužiančią minią būtų visai įdomu skaityti.
Linkiu sėkmės. :)

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2011-08-05 15:23:10

Ar tai tikrai romano ištrauka? Ar pasidomėjot, kas yra romanas, kokia jo sandara?

Tekstas, kaip rašė Prozaikas, sunkus ir aprautas. Rašykit paprasčiau. Tada ir skaitytojui bus lengviau. Stenkitės atsisakyti klišių, tokiu kaip antai „lietaus ašaros“. Pasakokit nuosekliau, lėčiau. Tokioje mažoje ištraukoje tiek daug pasakyta, o aplinkos paveikslas vis vien nėra pilnas. Jei pasakotumėt lėčiau, daugiau pasakytumėt detalėmis.