* * *

* * *
Tu savo rūmus jau pasistatei,
toks grožis, džiaugsmo per akis,
bet štai tušti jie liko nelauktai...
o audros laužė, rovė net šaknis.
Edenas tavo vienišas kaip tu,
išgriuvę arkos ir suskilę sienos,
neamžina kaip viskas ir trapu,
paminklu tapusios senienos.
--------------------------------
Buities akimirkomis lieka dienos,
kaip ant bangos suspindęs putų pienas.

  * * *
Leonas

2011-07-31 15:39:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): rebel777

Sukurta: 2011-07-31 22:56:53

Labai įdomus ir su gelme;)

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2011-07-31 22:16:24

Didelė erdvė pamąstymui: /bet štai tušti jie liko nelauktai/
/ neamžina kaip viskas ir trapu/
Jums leidus imi į savo bibliotekėlę:))