Pilki atspindžiai

Raibuliuojančiame vandenyje atsispindėjo krantas. Atspindyje tarp sodriai žalių, šviesių ir tamsių tonų buvo galima pastebėti pilkas kojas. Jei matytume vien tik vandenį ir dar šiek tiek banguotą nuo vėjo, kas suteikia bet kokiam atspindžiui tam tikro neaiškumo ir daro jį netgi mistišku, galbūt pagalvotume, kad krante stovi gan stambus pilko atspalvio gyvūnas. Tačiau dvi kojos, platėjančios žemės link, išduoda, kad tai žmogus, kurio liemens nesimatė. Liemens nesimatė.
Žmogus, mūvintis pilko velveto platėjanias kelnes, apsirengęs mėlyno treningo švarkelį, užsimaukšlinęs neaiškios tamsios spalvos sportinę kepuraitę, krapštėsi geltono polietileno maišelyje, kuris buvo gerokai išsipūtęs. Šalia pūpsojo juoda kuprinė, tiek prikimšta, kad, atrodė, gali bet kurią akimirką plyšti per siūles. Vyriškis, jau senokai perkopęs keturiasdešimt, tamsių plaukų, kuokštais styrančių iš po kepurės, pasitrynė delnu gerokai parudusį veidą, vietomis šiek tiek net pajuodavusį ir pasilenkė. Prilaikydamas geltoną maišelį, jis ištraukė rusvo stiklo butelį, kainuojantį dvidešimt penkis centus. Tokių butelių buvo pilnas maišelis ir kuprinė. Tikriausiai juos surado šį rytą parke ar prie netoliese stūksančių daugiaaukščių namų konteinerių, kažkieno ištuštintus ir paliktus, kaip nereikalingas atliekas. Tačiau žmogus galvojo kitaip ir tai išdavė jo taupi, vos pastebima šypsena. Jis atidžiai nužiūrinėjo stiklinį indą, pakėlęs akių lygyje ir sukiodamas tarp pirštų. Staiga jo veidas surimtėjo. Jis pažvelgė sau po kojomis, pasidairė į šalis ir netrukus jau laikė storą žolės stiebą. Po to lėtai, atsargiai dėdamas pėdas, nusileido prie pat vandens krantu, pakankamai statčiu toje vietoje, su visiškai nutrinta žole, šlapiu ir slidžiu po lietaus. Vyriškis tą suprato. Atsargiai, bet kartu ir nerangiai pritūpė, panardino butelį į vandenį, kurio prileido tiek, kiek jam reikėjo, ir ėmė skalauti, viduje makaluodamas žolės stiebu. Skalavo ilgai, vis apžiūrinėdamas, kol įsitikino, kad daiktas jau tinkamas parduoti. Tada sugrįžo prie savo nešulių. Švarųjį paguldęs žolėje, išsitraukė kitą butelį ir nusileido prie vandens. Procedūrą kartojo iš naujo, tik jau su kitu buteliu. Po to dar ir dar kartą, kol, atidžiai viską apžiūrėjęs, jis įsitikino, kad gali keliauti toliau. Negaišdamas nė minutės, vyrukas atsargiai susidėjo išplautą tarą, tuomet užsimetė ant vieno peties išpūstą kuprinę, kita ranka pastvėrė maišelį ir šlaitu palengva pakilo į taką. Jis pamažu tolo, eidamas užtikrintu žingsniu, tempdamas sunkoką nešulį, žinodamas, kad netrukus gaus už tai atlygį.
Kurį laiką žaliame parko fone dar švietė pilko velveto kelnės, kurias galiausiai paslėpė aukšta žolė ir tamsūs kaštonų šešėliai. Raibuliuojančiame vandenyje liko tik tamsūs ir šviesūs sodriai žalios spalvos atspindžiai, vieniši iki kitos dienos ryto, kol tarp jų vėl suraibuliuos pilkos spalvos kojos.
Lapkritis

2011-07-23 12:36:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Fillete

Sukurta: 2011-07-30 23:36:55

Man buvo sunku skaityti, gal per daug įvairių smulkių detalių, kurios tiesiog vargina, tada dingsta visa pasakojimo esmė.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2011-07-23 13:54:33

„daro jį netgi mistišku, gal būt pagalvotume, “ - galbūt;
„Tačiau dvejos kojos“ - dvi kojos. Dveji ai būti tik dviskaitiniai daiktai. Dvejos durys, kelnės ir t.t.;
„link žemės platėjančios“ - platėjančios žemės link;
„išduoda, kad tai žmogus, kurio liemens dėl tam tikros priežasties nesimato.“ - frazė „tam tikros priežasties“ visiškai nieko nesako ir gadina grožinį tekstą. Jeigu priežasties nežinom, tai ir nesakom, kad yra kažkokia priežastis. Tiesiog braukit šitą frazę;
„Žmogus, mūvintis pilko velveto platėjančiomis kelnėmis, apsirengęs mėlyno treningo švarkeliu,“ - mūvintis ką? - pilko velveto platėjančias kelnes. Apsirengęs ką? - mėlyną treningo švarkelį;
„ Šalia pūpsojo juoda kuprinė, tiek prikimšta, kad atrodė gali bet kurią akimirką plyšti per siūles. “ - „atrodė“ šiuo atveju yra įterpinys, todėl reikia iš abiejų pusių išskirti kableliais;
„parke ar prie, netoliese stūksančių daugiaaukščių namų“ - nereikalingas kablelis;
„ Krantas, pakankamai status toje vietoje, visiškai nutrinta žole, šlapias ir slidus po lietaus, reikalavo atsargumo. “ - krantas negali reikalauti. Reikia pertvarkyti šį sakinį;
„ kurio prileido tiek kiek jam reikėjo ir ėmė skalauti“ - kableliai po „tiek“ ir „reikėjo“, nes čia šalutinio sakinio ribos;
„Procedūra kartojosi iš naujo.“ - pocedūra negali pati kartotis. Procedūrą kartojo iš naujo;
„atspindžiai, vieniši iki kitos dienos ryto, kol tarp jų vėl suraibuliuos pilki atspindžiai.“ - žodis „atspindžiai“ čia pakartotas dukart. Kertasi. Palikit tik vieną.

Paprastas, bet vaizdingas vaizdelis.
Tačiau kyla klausimas - kas skaitytojui iš to? Nei per didelio estetinio pasitenkinimo, nei gilios prasmės. Pabandykit tokiems tekstukams suteikti ką nors, kokią detalę, smulkmeną, mintį, už kurios galėtų užkibti skaitytojas.