Melsvos eilės

Spengiantis, tyras vakaro
oras plūsta į sielą
mėlynų paukščių takais,
išdegintais.
Ir kažkur taip dreba kūnas,
it be vandens
kentėjęs savaites...
Dreba,
lyg visa dūšia
drugio krečiama
ir ugnies deginama.
Tada pabundi
naktimis rėkdamas,
lyg ką tik balsą atgavęs vyturys,
rėkdamas tokiu
didingu balsu,
it karo metais, nelaisvėje -
Tėvynę šauktumeis.

Taip kasnakt rėki tu.
Užverktom akim pabundu rėkdama ir aš.

Tik  manas riksmas tau priklauso.
Nors tu negirdi, nei mano balso, nei mano širdies.
Rebeka

2006-06-07 13:29:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-03-31 23:05:16

krtika - gerai. bet žmonės, čia kaip ir iš dainos, žodžių neišmesi.
man puiku.
vyturys..geras palyginimas.

Tik manas riksmas tau priklauso.
Nors tu negirdi, nei mano balso, nei mano širdies.
- - - -
paliečia.

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2006-06-07 16:03:26

Man nelabai įtikinantis palyginimas : rėkdamas... lyg ....vyturys...didingu balsu.
Ieškai originalumo- tai gerai, bet kad tai juntama, nėra labai gerai:)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-06-07 15:04:08

dūšia- rusicizmas. turi būti siela

Vartotojas (-a): sniega

Sukurta: 2006-06-07 14:42:59

Vis bandau pagauti esmę