Santrauka:
Retkarčiais pasikeliu iš atminties archyvų eiles,
kurių nesugeba redaguoti net visagalis Laikas.
Pasibaisėtina ir kai kūryba turi pranašo galių...
Birutei Lengvenienei*
Į Žemėje didžiausią prasmę
Lyg neregys ugnin žvelgiu:
Ir pasilieka klampios brastos,
Ir takas šalia dilgėlių...
Vėl pinasi laikai ir dienos,
Kai vargas renka krašto mis...
Ir dreba stuburas – kamienas,
Ir virpa rankom – šakomis...
Bet viskas bus, – tyrai ir tyliai
Siela virpės tokia ori!
Tik netartieji žodžiai svyla,
Kietai prikempa gomury...
Tik pasilieka klampios brastos
Ir takas šalia digėlių...
Į Žemėje didžiausią prasmę
Lyg neregys ugnin žengiu!
1996
* Dabar jau tenka prirašyti (1943-2010)...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-08-26 15:04:42
„Pasenusi, bet prasminga trijulė“. Būtent, patikrinta (ne tik laiku).
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-06-30 20:54:04
o JI ir buvo mūsų - žemaičių - Mis...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-16 22:58:20
medis - ugnis - būtis >> pasenusi, bet prasminga trijulė
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-06-16 07:10:55
Dėkoju už atidesnius žvilgtelėjimus ir gerus žodžius.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-06-15 23:00:35
/kai vargas renka krašto mis/
/tik pasilieka klampios brastos/
/ir takas šalia dilgėlių/
:))
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-06-15 20:45:51
Bet viskas bus, – tyrai ir tyliai
Siela virpės tokia ori!
Kad poezija turi pranašo galių, pastebėjau gana seniai - skaitydama S.Nėrį, V.Mačernį...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-06-15 18:52:48
Labai įvairiapusis prasmės atžvilgiu, vaizdžiai išdėstytos mintys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-15 17:07:16
Prasminga, graži dedikacija. Didžiausia gyvenimo prasmė yra paskirti jį tam, kas tęstųsi ilgiau už gyvenimą ...
Sužavėjo Solveigos įžvalgos, čia taip dera jos.
Į Žemėje didžiausią prasmę / Lyg neregys ugnin žvelgiu... Pradžioje tarsi kviečiama ir praregėti... savajai didžiausiajai prasmei, kuri gali būti tokia daugiapusė; užbaigiama: ... Lyg neregys ugnin žengiu> tarsi nebijoti kančios, kuri tik grynina...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-06-15 14:32:39
Gražiai ir prasmingai per neregio ir ugnies prizmę apjungtas pirmas ir paskutinis posmelis. Vyksmas stiprus - neregys žvelgia ir, išgyvenęs klampias brastas, dilgėles ir kt., žengia į ugnį, o ji tampa didžiausia prasme.
Įstrigo ir susitapatinimas su medžiu (kaip "Eglėje žalčių karalienėje"): "Ir dreba stuburas – kamienas,
Ir virpa rankom – šakomis..."
Ilgaamžį švarumą perteikia: "Siela virpės tokia ori!"
Anonimas
Sukurta: 2011-06-15 11:20:21
Ačiū