Apsigyveno viduje tyla. Ir tyli.
Nekalba su manimi. Taip tirpsta amžiai,
sukasi visatos. Ir vėlei gimsta, vėl
tie patys žmonės miršta. Ir plyšta
liūdesys malda, apsunkusia nuo laiko.
Pakilę plieno traukiniai sulanksto
letargu miegančius bėgiùs. O viduje – tyla.
Tyla ir sutrupėjęs Dievo balsas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-05 19:44:05
Trumpėjanti/trupanti tyla ir Dievo balsas
Anonimas
Sukurta: 2011-05-12 20:35:59
Sutrupėjęs negali būti. Ištirpęs.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-07 11:16:14
Iki paskutinės eilutės stiprėjantis. :) puiku.
Vartotojas (-a): Giltinė
Sukurta: 2011-05-07 00:22:47
Tekstas labai geras-įdomios mintys-sugretinimai. Įdomi mintis- dialogas su savimi. Gaila man , kad apimtis maža, nes malonu skaityti tekstą.