Žaliuzės, kriskit žemyn

Skruzdžių imperija traukia tolyn
Tavo gyvenimo rankom,
Gyvenimo rankom.
Imperija traukiasi, o aš ją vejuosi
Su ietimi rankoj –
Pirmykštis, urvinis žmogus.
Su ietimi rankoj.

Mano dušas tam pačiam kambary,
Kaip ir mano pasaulis.
Mano tualetas tam pačiam kambary,
Kaip ir mano pasaulis.
Mano virtuvė tam pačiam kambary,
Kaip ir mano pasaulis.
Koridoriams vietos nėra.

Žaliuzės, kriskit žemyn,
Uždenkit virtuvės langelį,
Užuolaidos, kriskit žemyn,
Vasaros saulė – naktis.
Vasaros saulių pasaulis – diena.
Kažkam pabaiga,
Kažkam tik pradžia.

Čia
Niekada nebus normalu.
Čia
Mano sielos virtuvės pasaulis.
O aš - akmeninių klaustukų žmogus.
Sniegas

2011-04-19 14:08:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-04-28 13:36:45

Gerbtinas toks privatumas.

Vartotojas (-a): Sniegas

Sukurta: 2011-04-19 21:50:39

Normalu kai visuomenė pagalvoja: hmmm... jis truputėlį kitoks. Kažkas su juo negerai. Jis atviras, kuriantis, nekasdieniškas. Taip, tikrai - kažkas su juo negerai. Jis ne toks kaip mes. Ir kartais vakarais, kai jo netikėtumas pasimeta tarp monotoniškų pasikartojimų, jie, tai yra visuomenė, pagalvoja: Reikia trauktis nuo jo. Tik kaip? Apsikabinimu.

(aš čia ne apie komentarų rašytoją, o apie visuomenę)