Ledinis

Santrauka:
*** prieš metus ar dvejusu rašytas, bet šiandien vis tiek galiu jam tai pasakyti...
Per auštančio ryto žarą nuėjęs
Ir kojom ledinėm sušaldęs sparnus,
Kuriuos aš buvau paskyrus tam tikslui,
Kuriuo aš kasdieną skrendu.
O šįkart lieku aš čia su tavim.
Ir šąlu – per naktį be saulės prie tavo kojų.
Šąlu, kaip tas vargšas krūmelis balto sniego pusny.
Tu atnešei žiemą į mano sapnus,
Ledinėm tvirtovėm sukaustei sparnus.
Ir pačią mane uždarei.
Juokies tu dažnai, juoko ledinės strėlės
Lekia į tolius ir sminga žmonėms į širdis.
Sminga ir man, o tu nematai.
Tavo ledas ir stiklas veidrodžiais tampa.
Ir lieki pasauly tik tu.
Jau niekad saulė netekės,
Užstoja ją tavo pilies bokštai.
Pasaulis lede – priklauso tik tau.
Izabelė Terhoven

2006-05-26 18:26:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2006-05-27 13:01:53

kiek supainiota, neišgyninta kalba. ne poetinė. pavyzdžiui sakinys "Kuriuos aš buvau paskyrus tam tikslui,
Kuriuo aš kasdieną skrendu."
poetinei kalbai visiškai netinka.