Lietus

Kai gieda oras, lūpos neprasiveria,
Sunku įkvėpt besparnę giesmę tirštą,
Lietus iš žemės troškulio atsigeria
Ir žemės prisilietęs miršta.

Žydėjimo spalva, į dangų – kvapas,
Atplaukia upėmis tėkmė, negydo,
Asfalto kūnas nepražysta šlapias,
Tu vis meldies, kad nenustotų lyti.

Kad rūbas godžiai prisiglaustų,
Į permatomą kūną šilko oda,
Šlapi ženklai, įkvėpti – sausa
Ir tiršta taip, geriau miegotum.
Juozapava

2011-04-04 09:02:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-04-05 08:26:58

Iškart įsiaučia toks lietus, nuostabus pirmas posmelis sava mintimi; paskui tik būsenas atkartoja, ir taip taikliai, permatomai išjausta savaip, gražių vaizdinių kalba.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-04-04 16:22:59

Įvairialypis ir nepakartojamai dosnus lietus.

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-04-04 12:50:09

Pirmieji du posmai - nuostabūs, bet trečiajame man kažkas stringa.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-04-04 12:27:36

Lietus iš žemės troškulio atsigeria --- žaviai.
Geriausia miegoti, kaip tiek lietaus:)

Anonimas

Sukurta: 2011-04-04 10:55:35

Šilta, drėgna, ramu :)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-04-04 10:32:50

Lietus iš žemės troškulio atsigeria
Ir žemės prisilietęs miršta.

labai labai šios puikios eilutės, ir visas eilius gyvai persmelktas
lie-tum-lie-tum-lie-tum ...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-04-04 09:14:19

,,,niekas iš nieko neatsiranda ir niekas niekur nedingsta" .......bus bus tuoj rezultatas viso sunkumo... :)