Girgžda žingsniai kaip prietemos vyriai,
Po dangum šurmuliuojančio miesto,
Jau seniai su savim išsiskyrei
Ir kitaip savyje išsidėstei.
Vis rečiau užrašai aitrią mintį
Į sutemusį vakaro lapą,
Tik žvaigždes susirankioji švintant,
Ir susipili jausmą bekvapį.
Kad diena iš tylos prasidėtų,
Kad nebūtų daugiau nieko slogiai
Su savim pasikeisdamas vietom,
Šiltą laiką ragaut vis dar mokais.
Vis kartoji gatves pasiklysdamas,
Į vienatvę žemėlapiai atveda,
Dienos šaipos, nesusuka lizdo
Ir be gailesčio išperi akmenį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2011-03-18 11:53:46
Patiko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-17 18:36:36
oho!..
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-17 13:43:58
...jūsų visos eilės,,kietos" ...ir jausmu ir žodžiais :)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-17 11:18:28
Antra strofa "Tik žvaigždes susirankioji švintant, / Ir susipili jausmą bekvapį." - bent man "susirankioji" ir "susipili" pirmą kartą skaitant viens kitam tarsi trukdė.
O šiaip tekstas įdomus - patraukė dėmesį :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-03-17 10:24:10
žaviuosi ir ploju :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-03-17 10:23:16
kartoji gatves pasiklysdamas,
Į vienatvę žemėlapiai atveda,
ai kaip šauniai pas jus gaunasi